86 333 15 15

Nemokama konsultacija

Kodėl miškininkystėje beržas buvo laikomas „piktžole“?

Turbūt teko susidurti su nuomone, kad daugelis miškininkų į beržynus žiūri nepalankiai. O įmonių atstovai, kurie perka miška visoje Lietuvoje, taip pat  miškus, kuriuos auga beržynai vertina skeptiškai ir didelės naudos iš to nemato.

Ilgą laiką lietuviškoj miškininkystės praktikoje, beržas buvo laikomas antraeiliu medžiu, o kartais tiesiog vadinamas „miško piktžole“. Paprastai nurodomos kelios priežastys.

Pirma, šios dvi beržų rūšys – karpotasis ir plaukuotasis – dėl didelio jų morfologinio polimofirzmo buvo ir, deja, kol kas Lietuvoje tebėra neidentifikuojamas tiek miškų inventorizacijos ir miškotvarkos metu, tiek praktinėje miškininkystėje. Kaip žinia, šių rūšių našumas, labai skiriasi. Be to, plaukuotieji beržai, ypač augdami nederlingose užmirkusiose ir perkinėse augavietėse, sudaro prastos formos bei kokybės medynus. Todėl buvo galvojama, kad visi beržynai yra nenašūs, prastos kokybės, ir jų formavimui neskirta pakankamai dėmesio.

Antra, dėl perdėto miškininkų rūpinimosi „pagrindinėmis“ medžių rūšimis, ypač spygliuočiais. Beržas, būdamas pionierine medžių rūšimi, greičiau įsitvirtina plynose kirtavievėse ir dažniausiai dėl greitesnio augimo jauname amžiuje ima stelbti pagrindinių medžių rūšių, ypač spygliuočių sodinukus. Beržų buvimas miške laikomas prasto miškininkavimo, apsileidimo požymiu. Miškininkų spaudoje buvo skelbiama, kad beržynai užima blogai želdintas kirtavietes, plinta ten, kur nepakankamai ar blogai vykdomi medyn7 formavimo darbai, kur „pagrindines“ medžių rūšis sunaikino žvėrys, ligos ir pan. Visa miškininkystės teorija skelbė karą beržynams, siūlė juos kirsti, sumažinti jų plotus iki minimumo. Dažnai netgi miškininkavimo darbų kokybė vertinama pagal beržynų plotų mažinimą.

Trečia, dėl menko pramonės poreikio beržo medienai. Yra duomenų, kad 1950-1960 m. Europoje beržo mediena beveik nebuvo naudojama celiuliozinėje baldų pramonėje bei medienos palečių gamyboje. Daugelį metų jo mediena laikyta menkaverte, jos kainos buvo žemos. Dažniausiai beržo mediena buvo naudojama kurui, o jos gamyba laikoma ekonomiškai nerentabilia. Šios priežastys lėmė, kad ilgus dešimtmečius Lietuvoje beržai buvo laikomi antraeile, mažai vertinga medžių rūšimi, o beržynai nepageidaujami, daugeliu atvejų keistini spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynais. Tai pasakytina ir apie kitas šalis, kur didelis dėmesys buvo skiriamas gryniesiems pušynams ir eglynams veisti, o beržai iš miško guiti kaip piktžolės.

Beržynų renesansas

Į beržą atkreiptas miškininkų dėmesys tik tada kai išaugo medienos paklausa. Nuo 1960 metų beržo mediena pradėta naudoti faneros gamybai, ji tapo pagrindine žaliava JAV baldų pramon4je.

Apie 1980-1990 m. medienos pramonėje, ypač medienos masės ir popieriaus gamyboje, ėmė strigti aukštos kokybės medienos. Pasirodė, kad beržo medienos masė sumaišyta su minkštųjų lapuočių mediena, yra puiki žaliava kokybiškam rašomajam popieriui gaminti.

Platūs beržų tyrimai pradedami Austrijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitur siekiant išauginti beržo medieną su specialios tekstūros savybėmis, kurios labai vertinamos baldų gamyboje.

Comments

Comments are not allowed