86 333 15 15

Nemokama konsultacija

Neplynų pagrindinių miško kirtimų ypatumai skirtingų miškų grupių medynuose

III miškų grupės medynuose taikytini bendri pagrindinių miško kirtimų būdų parinkimo principai bei kriterijai. Pagrindinės ūkininkavimo šios grupės miškuose tikslas turėti ne tik apsaugines funkcijas atliekančius, bet ir produktyvius medynus. Kai yra palankiausios sąlygos taikyti neplynus kirtimus, čia jų turėtų būti vykdoma daugiau nei kitos miškų grupės medynuose.  Tai pirmiausia pasakyta apie kirtimus, kuriais siekiama kirtiminio tikslinių medžių rūšių atžėlimo. Kai kuriuos skirtumus  miškų grupės medynų čia lemia ir kiek skirtingi tikslinių medžių rūšių prioritetas. Pavyzdžiui, daugiau taikytini kirtimai, skirti pušies atžėlimui ir pušynų atkūrimui, mažiau eglės atžėlimui ir eglynų atkūrimui. Dėl tos pačios priežasties kartais sekančios kartos medynų atkūrimui gali būti tik iš dalies panaudojamas medynuose esantis pomiškis, antras ardas.

II miškų grupės medynuose taip pat pirmiausia taikytini visi neplynų pagrindinių kirtimų būdų parinkimo principai bei kriterijai. Intensyviai lankomu rekreacinių miškų pušynuose pirmenybę reikėtų teikti grupiniams atvejiniams ar grupiniams atrankiniams kirtimams, kartais iškertant ir netikslinį  eglės pomiškį ar antrą ardą. Atrankinius (laisvuosius ar grupinius) kirtimus reikėtų dažniau taikyti siekiant atkurti ir suformuoti įvairiamžius medynus (pirmiausia eglynus, ypač nederlingose kerpšilio augavietėse, ir pušynus). Tokiuose medynuose ateityje bus daug lengviau neplynus kirtimus. Taikant supaprastintus atvejinius dviejų atvejų kirtimus intensyviai lankomuose rekreaciniuose miškuose, iškertamas medyno plotas neturėtų viršyti 1 ha. II – os grupės miškuose nereikėtų taikyti ir tokių pat apribojimų antrojo ardo amžiui, nes čia eglynų kirtimo amžius daug didesnis. Kitos kartos medynams atkurti turėtų būti panaudojamas ir vyresnis(iki 70-80) perspektyvus antras ardas.

II miškų grupės medynuose bendrų neplynų pagrindinių kirtimų būdų parinkimo principų bei kriterijų dažnai nepakanka. Tokiais atvejais tenka toleruoti lėtesnį savaiminį žėlimą ir lėtesnį medynų atsikūrimą, o kartais – ir mažiau produktyvių medynų atkūrimą taikant neplynus pagrindinius kirtimus.

Vykdant pagrindinius kirtimus medynuose, kuriuose neplyni kirtimai netaikomi, II grupės miškuose pirmiausia reikėtų maksimaliai išnaudoti medynuose esantį kad ir negausų pomiškį ir papildomo kirtiminio atžėlimo galimybes. Net tais atvejais, kai pomiškio nėra, bet yra kad ir ne ypač didelė kirtiminio tikslinių medžių rūšių atžėlimo tikimybė, reikia taikyti neplynus atvejinius arba atrankinius kirtimus siekiant šių rūšių žėlimo. Ypač tai taikytina medynams, kai vienintelė galima alternatyva – tų pačių medžių rūšių pokirtiminis želdinimas. Nesulaukus kirtiminio spygliuočių ar kietųjų lapuočių atžėlimo, teks taikyti dalinį želdinimą arba toleruoti minkštųjų lapuočių atžėlimą. Ąžuolynai, kuriuose nėra ąžuolo pomiškio, kertami atvejiniais kirtimais. Ypač svarbu juose iškirsti traką ir nereikalingų medžių rūšių pomiškį. Jeigu nepavyksta pasiekti reikiamo ąžuolo atžėlimo, būtina taikyti dalinį želdinimą.

Minkštųjų lapuočių medynuose, kai kirtiminio kitų medžių rūšių atžėlimo galimybės labai menkos arba to siekti netiklsinga, II miškų grupės medynuose neplyni kirtimai vykdomi siekiant minkštųjų lapuočių atžėlimo. Tai pirmiausia taikytina užmirkusių ir pelkinių augaviečių medynuose (beržynuose, juodalksnynuose) – juos tikslinga kirsti grupiniais atvejiniais kirtimais. Tokie pat kirtimai analogišku tikslu gali būti taikomi ir kitų  augaviečių beržynuose, drebulynuose ir baltaksnynuose, kai šie medynai neatitinka jokių bendrų neplynų pagrindinių kirtimų taikymo kriterijų (nėra perspektyvaus antrojo ardo arba pomiškio, pirmojo ardo sudėtyje nėra eglių).

Na ir pabaigai keletas apibendrinimų. Didinti šių kirtimų apimtis reikia laipsniškai. Jų būdų taikymo patirtis urėdijose labai skirtinga. Kai kurių neplynų pagrindinių kirtimų būdų ir metodų (variantų) taikymo patirtis labai nedidelė ir Lietuvoje (kai kurie išdėstyti siūlymai grindžiami tik paskirų stebėjimų duomenimis, taikyti tik kai kuriuose medynuose).

Neplynus kirtimus plėsti reikėtų kūrybingai. Žinomus neplynų kirtimų būdus reikėtų taikyti atsižvelgiant į konkrečių medynų rodiklius ir kitas sąlygas, nebijoti bent nedidelių nukrypimų nuo tipinių šių kirtimų rekomendacijų, kartais bandyti derinti skirtingus kirtimų metodus. Tikslingai eksperimentuojant, kaupiant patirtį, žinoma, pasitaikys ir nesėkmių – dalis neplynų kirtimų nepavyks. Tokios nesėkmės turi būti vertinamos tolerantiškai. Taikant neplynus kirtimus ir ypač siekiant kirtiminio atžėlimo, nesėkmių tikimybė dažnai gerokai aukštesnė, nei taikant plynus kirtimus ir dirbtinį želdinimą.

 

Comments

Comments are not allowed